02сентябрь

Jegoras Meščeriakovas:
„Cmoki-Minsk“ sustiprėjo, atjaunėjo, įgavo motyvacijos“

Vienas iš geriausių Baltarusijos krepšininkų Jegoras Meščeriakovas baigęs sportinę karjerą sugrįžo į gimtinę, kad išbandytų save funkcionieriaus rolėje. Interviu mūsų svetainei naujasis „Cmoki-Minsk“ sporto direktorius išskyrė pagrindines klubo užduotis ateinančiame sezone, supažindino su naujokais, prisiminė savo žaidėjo karjerą, mokymosi JAV universitete patirtį ir darbą vietinėje radijo stotyje.

- Ar savo sportininko karjeros metu dažnai susimąstydavote apie tai, ką darysite, kuomet baigsite žaisti?
- Visuomet puikiai suvokiau, kad sportininko karjera yra trumpa, o pati profesija – labai rizikinga. Niekas iš vaikinų negali atsakyti, kas su jais bus rytoj. Vienas nesėkmingas momentas, ir rimta trauma gali sugriauti visas svajones. Aš visuomet kalbu apie tai jauniems krepšininkams, kurie pernelyg mažai laiko skiria mokslui ir save mato tik profesionaliais žaidėjais. Todėl, manau, kiekvienas krepšininkas turi būti pasirengęs atsakyti į klausimą: „Ką daryti toliau?“. Be abejo, aš taip pat galvojau apie tai. Trenerio vaidmenyje savęs nemačiau, tačiau labai norėjau rasti profesiją, tiesiogiai susijusią su mėgiamu žaidimu. Aplinkybės susiklostė taip, kad po savo paskutinio sezono Sankt Peterburgo „Spartak“ komandoje aš nusprendžiau sugrįžti į George`o Washingtono vardo universitetą ir pabaigti sporto vadybos aspirantūrą, kurią pradėjau dar 1998 metais, būdamas studentu-krepšininku. Jau nuo tada aš rimtai mąsčiau apie savo gyvenimą ateityje.

- Kaip atsirado galimybė dirbti „Cmoki-Minsk“ klube. Kokios jūsų pareigos ir atsakomybės?

- Dar 2009-aisiais, kuomet žaidžiau „Spartak“ gretose, mes su kolega Valerijumi Gorelnikovu Minske įkūrėme Meščeriakovo vardo vaikų krepšinio klubą. Užsiimdamas darbu su šiuo klubu aš ėmiau bendradarbiauti su Baltarusijos nacionaliniu olimpiniu komitetu ir prezidento patarėju sporto klausimais Maksimu Vladimirovičiumi Ryženkovu. Taip ir atsirado galimybė gauti darbo pagrindiniame šalies klube. Rūpintis man reikia klubo sporto vetikale – dirbu ne tik su vyrų ir moterų komandomis, bet ir su „Cmoki“ jaunimu. Taigi, veiklos šiuo metu tikrai pakanka.

- VTB Vieningoje lygoje debiutuosite kaip funkcionierius. Kokie prisiminimai apie mūsų čempionatą iš žaidėjo pozicijos?
- Tiesą sakant, dabar man vis dar lengviau būtų apsivilkti žaidėjo marškinėlius (juokiasi). O jeigu rimčiau, darysiu viską, kad pagelbėčiau trenerių štabui ir vaikinams, įkvėpčiau jiems nugalėtojų dvasios. Į sėkmę aš žiūriu filosofiškai, svarbiausia – bendras tobulėjimas, tiek asmeninis, tiek ir komandinis.
Kaip žaidėjas VTB Vieningąją lygą aš prisimenu jos gimimo stadijoje. Tai buvo 2009/10 m. sezonas ir turnyras dar tik pradėjo įsibėgėti. Tuomet sezonas buvo trumpas, komandų – kur kas mažiau, o mano „Spartak“ į dalyvių gretas nepateko. Tačiau jau tada buvo galima suprasti, kad toks projektas yra reikalingas. VTB Vieningoji lyga kaip oras būtina daugeliui Rytų Europos klubų, o „Cmoki-Minsk“ – ne išimtis. Taigi mes tik džiaugiamės nauja turnyro sistema, turnyras bus tik įdomesnis – visos komandos reguliariajame sezone tarpusavyje sužais po du kartus. Be to, žiūrovai savose arenose pamatys visas ekipas, o tai negali neturėti įtakos lankomumui.

- Trumpai papasakokite apie klubo naujokus. Amerikiečiai Rashaunas Freemanas, Regeris Dowellas bei jaunieji Pastuchovas ir Semeniukas – ką jie gali duoti klubui?

- Šią vasarą mes su vyriausiuju treneriu Andrejumi Krivonosu nuvykome stebėti NBA Vasaros lygos mačų Las Vegase, pats savo akimis išvydau skauto darbo subtilybes. Mes pasirašėme sutartį su labai įdomiu įžaidėju Dowellu – jo greitis ir staigumas turi pridėti impulso komandinėms atakoms. Freemanas – tai patyręs vidurio puolėjas, didelė jėga po krepšiais. Mūsų jaunimas –tobulėjantys Pastuchovas, Semeniukas bei Liutyčius, Meščeriakovas, Beliakovas, Kozlovas ir Rubinšteinas – tiesiog privalo pasinaudoti klubo pasitikėjimu ir garsiai apie save prabilti lygoje. Jaunų talentų ugdymui mes skirsime ypatingą dėmesį – juk neseniai į trenerių štabą mes įtraukėme Lietuvos krepšinio specialistą Rimantą Grigą ir mūsų jauną trenerį Rostoslavą Verguną.

- Apie Aleksandrą Kudriavcevą pakalbėsime atskirai. Ką komandai reiškia šio žaidėjo sugrįžimas? Visi VTB Vieningosios lygos sirgaliai prisimena fenomenalų jo pasirodymą – 37 taškai per rungtynes su „Neptūnu“. Tai ilgai buvo absoliutus lygos rekordas...
- Dar prieš keletą mėnesių aš buvau Aleksandro agentu. Kudriavcevas – tai kovotojas iki kaulų smegenų, ir kiekvienas sirgalius Minsko arenoje pasakys, jog šiam žaidėjui esant aikštėje, dėl rezultato nerimauti galima kur kas mažiau. Jis turėjo nelengvą sezoną Turkijoje ir Lietuvoje, todėl, pažinodamas Aleksandrą, esu įsitikinęs, kad jis išsiilgo savų gerbėjų ir turės ką įrodyti. Tai ypatingai motyvuotas žmogus ir žaidėjas!

- Kudriavcevas sugrįžo iš Turkijos, kur jūs taip pat praleidote ne vienus savo karjeros metus.
Koks čempionatas, jūsų nuomone, šiuo metu pats pajėgiausias? Ir kokią vietą Europoje užima VTB Vieningoji lyga?

- Be abejo, favorite reikėtų laikyti Ispanijos ACB lygą. Vėliau, greičiausiai, eina VTB Vieningoji lyga su savo garsiais klubais, į kuriuos patekti nori daugelis žaidėjų ir trenerių. Na o trečioje vietoje – Turkijos čempionatas. Šioje šalyje krepšinis pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Toliau būtų galima vardinti Italijos, Graikijos, Vokietijos ir Prancūzijos čempionatus, kurie tradiciškai stiprūs, tačiau veikiami europinės krizės.

- Ar jūsų dabartiniam darbui padės studijų JAV universitete patirtis ir už Atlanto įgyta praktika?
- Taip, savo mokslų JAV metu man pavyko gauti praktiką NBA klube „Washington Wizards“, generalinio menedžerio Ernie Grunfeldo ofise. Tokiu būdu aš su NBA lyga susipažinau iš vidaus, juk anksčiau, 1999 m. viską mačiau žaidėjo akimis: vasaros lygoje buvau su „New Jersey Nets“, dalyvavau „Chicago Bulls“ peržiūroje. 2011 m. pabaigęs aspirantūrą, gavau pasiūlymą sezoną padirbėti radijo stotyje. Kartu su profesionaliu komentatoriumi Byronu Kerru aš nušviečiau visas savo universiteto komandos namų rungtynes, taip pat dirbau sporto skyriaus ofise. Netrukus nusprendžiau užsiimti agento veikla ir gavau FIBA licenciją. Kurį laiką dirbau šį nelengvą, tačiau įdomų darbą. Be abejo, tai man padeda dabar, naujoje vietoje.

- Ne kartą prisipažinote, kad jūsų svajonė buvo NBA lyga. Jūsų nuomone, ką Europos komandos gali perimti iš šios lygos, kad taptų dar geresnės?
- Apie NBA reikia svajoti ir visą laiką perimti geriausius tos lygos pavyzdžius – nereikia išradinėti dviračio. Kad būtų efektyvesnės, Europos komandos turi turėti aukšto lygio finansines bazes ir ne tik aukšto lygio žaidėjus, bet ir vadybininkus bei vadovus. Liūto dalį biudžeto NBA klubai suformuoja pardavę televizijos transliacijų teises, parduodami licencijuotus produktus su klubo atributika, rėmimo paketus ir, be abejo, bilietus. Kuomet mes tai pasieksime, sporto klubas galės išsilaikyti pats, su minimalia biudžetine parama. O kad aukšto lygio žaidėjų pakaktų visoms komandoms, būtina stimuliuoti trenerių darbą su jaunimu. Būtina, kad vaikų krepšinio trenerio profesija taptų kur kas labiau gerbtina.

- Pakalbėkime apie jūsų naują komandą. Kokios „Cmoki-Minsk“ perspektyvos ateinančiame sezone? Kokį rezultatą laikytumėte sėkmingu?
- Mes norime pademonstruoti geresnį rezultatą nei per visus ankstesnius sezonus, nors ir suprantame, kad su savo biudžetu aukščiau bambos iššokti negalime. Tačiau galiu pasakyti tai, kad „Cmoki-Minsk“ sustiprėjo, atjaunėjo ir įgijo daugiau motyvacijos. Mes tikrai sustiprinome sudėtį ir didžiausią dėmesį nuo šiol skirsime jaunimui, kuriam talkins veteranai ir legionieriai. Komandos užduotis viena – kovoti dėl pergalės kiekvienose rungtynėse, nebijoti varžovų. Reikia, kad mūsų žiūrovai galėtų didžiuotis klubu ir norėtų lankytis krepšinio rungtynėse.

Foto: „Cmoki-Minsk“ spaudos tarnyba
.

Share
Like?
14
Sponsors